Teatras prasideda nuo rūbinės. (Rusų teatro aktorius ir režisierius Konstantin Stanislavsky)
Taigi, dažniausiai mane galite išvysti ne scenoje, o prie Teatro rūbines arba Teatro durų. Utenos Kamerinio Teatro scenoje buvau tik viename spektaklyje „Raganiukė kuri norėjo šokti“ Kalėdų senelio vaidmenyje. Pažintis su teatru Utenoje prasidėjo daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus (žmona Zita kurį laiką dirbo „Žaliaduonių“ teatro dailininke). O su režisieriumi Šarūnu pažįstami nuo vaikystės, kartu viename kieme spardėme kamuolį ir klampojom per Aukštakalnio molynėlį į mokyklą. Kai Šarūnas 2019 metais pasiūlė man kaip vienam iš Trijų Karalių pasivažinėti po Uteną keturračiais, aš labai nesispardžiau. Ir taip galima sakyti atvažiavau į teatrą, būtent jau kaip aktorius. Tačiau ne vaidinimas, pasirodymas ant scenos yra svarbiausia – visų svarbiausia buvimas kartu, bendravimas, kūryba (Teatro remonto darbai irgi buvo kūryba). Labai smagu matyti išeinančių iš Teatro žiūrovų akis, linksmas ir ašarotas iš susijaudinimo arba džiaugsmo ir palinkėti: Gero vakaro, Iki naujų susitikimų, Lauksim Jūsų kitą penktadienį..