Rutina mus įsuka taip, kad dažnai nepastebime kaip tirpsta laikas ir viena po kitos bėga dienos. Darbas veja darbą ir tampame tarsi negyvi. Mechaniškas ritmas diktuoja atitolimą ir susvetimėjimą. To pasekmėje, nematome su kuo gyvename, kaip užauga vaikai ir nesuvokiame kas mums svarbu.
Tai istorija žadinanti atsigręžti į tikrąsias vertybes ir tikrą artumą.