Kartais prisiminimai tampa gyvesni už tikrą gyvenimą ir tada mes tik egzistuojame…
Būna, kad nuoskaudos stipresnės už atjautą ir mes atimame iš savęs ir iš kitų galimybę keistis…
Kai galvojame, kad mūsų pasaulio suvokimas yra teisingas ir pamirštame paklausti, o ką galvoja kitas, tampame savo paties iškraipyto pasaulio įkaitais..
Ir tuomet, kai bandom save įrėminti tik į juodo arba tik balto pasaulio rėmus nematom, kad aplink knibžda spalvos…
Tai jautri gyvenimiška istorija apie tarpusavio santykius, atsakomybę ir meilę.