Girdėjau tavo atdūsį

Salomėja Nėris ir Paulius Širvys, neabejotinai vieni ryškiausių Lietuvos meilės lyrikų.

Širvys nuo jaunystės rašė lyrinius eilėraščius, kuriems būdinga tyro, stipraus jausmo poetizacija, nesudėtingi tradicinės struktūros vaizdai, graudžių svajingų ir humoristinių intonacijų jungimas, gausūs tautosakiniai motyvai bei liaudies dainų poetikos įtaka.

Salomėjos Nėreis eilėraščiuose tvyroja sielvartingi ir skaudūs išgyvenimai, kupini meilės jausmo, liūdesio, bet kartu ir džiaugsmo. Dėmesio centru, žinoma, tapo vidinė individo būsena, kuri kur kas svarbesnė už išorinio pasaulio faktus. Salomėjos Nėries kūryboje rodomas jautrus pasiilgimas ne tik pačios tėvynės, bet ir jos gamtos: spalvos, garsai, tyla, kraštovaizdis, gaivumas. Vyrauja netekties, žmogaus būties trapumo, laikinumo temos, lydimos vienišumo, apleistumo motyvų. Atveriamas ne tik žmogaus dvasinis pasaulis, bet ir visos tautos simbolis.